kaltas

kaltas
2 kal̃tas, -à adj. (4) 1. DP175, SD399, R318, K, M ką bloga padaręs, nusikaltęs, nusidėjęs, nusižengęs: Kas tau kalts? Kam vis, sulaukęs rudenį riebų, taip nesvietiškai sugramdai savo zopostą? K.Donel. Tas sakosi ir pats tikrai žinąs ir tikįs, jog kaltinamieji žmonės yra arba buvo tikrai tuo kalti, nusidėję J.Jabl. Pats kaltas būdamas, kaip tu gali keikti! J.Jabl. Tuo ir jis yra kaltas J.Jabl. Merga kaltà Dglš. Visi tave kaltu išranda J.Jabl. Niekuo nekaltas žmogus Lp. Kas čia kaltas buvo, kas nekaltas – spręsti mums sunku J.Jabl. Nedaryk blogo – kaltas nebūsi Mrk. Patsai kaltas, jauns berneli, kad vėlavau pusrytelį! KlpD21. Aš tau nekalta, jaunas berneli, kam surentei aukštą svirnelį D4. Ant kitų skundžias, o patsai kaltas Sim. Kad vyrai kaltì bus, nebeversis manimi, t. y. mane nebkaltins J. Yra prie galo kalendoriaus keletas nekaltų juokų V.Kudir. Tu esi nekaltutėlis rš. Pareitisi kaltamujam neatleisti BPII250. Mana moksla nieku nekalta yra BPI325. Visokių griekų kaltas esmi Vln30. Atleidžiam mūsų kaltiemus Mž105. ^ Ne tas kaltas, kas papjovė, al kas surišo ir pakišo Užv. Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Dkk). Kas kaltas, tas ir nestiprus Lš. Jei nekal̃tas, duris uždaryk, jei kal̃tas, kojas taisyk Ds, Sch79, S.Dauk, Rz. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas Žem. Pats kaltas būdamas, kitų nekaltink Jon. Kur raudona, te malonu, kur balta, te nekalta Šmn. Tyli kaip nekal̃tas Ds. Nekaltám visuomet daugiau tenka [barimo, nemalonumų] Švnč. Kaltą ir iš bažnyčios veda Nj.
kaltaĩ adv. Trgn; SD191: Vakar kaltaĩ padarėm, kad nevežėm rugių Skr. Kaltai nuleido akis Noreika J.Avyž. Nekaltai kentė DP531.
2. DP184, BPII283, VlnE93 vertas, nusipelnęs (bausmės): To esmi kaltas R105. Kas užmuš, kaltas bus sūdo BtMt5,21. Kaltas yra smerties BtMt26,66. 3. R, K skolingas, skalnas: Nekaltas niekam SD190. Kiek aš tau kal̃tas, ar ne šimtu tik? Srv. Ji man trimis rubliais kalta, skalna (skolinga) J.Jabl. Jis paliko kaltas Mš. Pinigų kiek buvo kal̃tas KzR. Dvim kapeikim kal̃tas palikai J. Jis man dar iš praėjusių metų yra trupučiuką kal̃tas Up. Tas bagotas, kas niekam nekaltas Kos92. Neduoda teisus, bet kal̃tas Dkš. Apsimokėjo jis, ką buvo kaltas BsPIV58. Žmogau, atiduok, ką esi kaltas P. Tu man duodi, ir aš nepasilieku tau kaltas rš. Ataduok, ką kaltas esi Ev. Jam daug esi kaltas DP101. Vienas buvo kaltas penkis šimtus grašių, o antras penkiasdešimtis VlnE162. ^ Kaltas moka, ne bagotas Up, Krk, Lnkv, Rmš, Tr. 4. DP543, BPII98 turintis (ką daryti): Turiu, kaltas esmi ką daryt SD286. Buvęs didelis dvaras, kuriam ... kiemai į baudžiavą eit kalti buvę VoL294. Aš kalta esu jam parašyt Pš. Jam teipog kalti esme dėkas daryt PK177. Juk esme kalti iš pat jaunystės artimui slūžyt prš. Ką kalti buvom daryt, darėm BtLuk17,10. Tatai kalti esme padaryti Vln46. Kaltas tu esi artimą mylėti Mž77. 5. esantis ko nors priežastimi: Tos bėdos tu kal̃tas KII307. Aš to nekal̃tas KII8. Jie patys yra to viso kalti, ko dejuoja, ne kas kitas S.Dauk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • kaltas — káltas dkt. Figū̃rinis mẽdžio káltas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaltas — 1 kaltas sm. (1, 3) 1. SD40, R, K, M stalių ir račių įrankis skylėms iškalti: Kaltas tekintojų SD370. Darbininkas žmogus: su kaltu malkas kirto, su yla šieną pjovė (iron.) J. Su kaltu kalk kiaurymę J. Geras kaltas gerą skylę iškala Prk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltas — kal̃tas, kaltà bdv. Pripaži̇̀nti tei̇̃siamąjį kaltù padãrius nusikalti̇̀mą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Lithuanian language — Lithuanian lietuvių kalba Spoken in Lithuania Region Europe Native speakers 3.2 million  (1998) Language family …   Wikipedia

  • Accentuation Du Lituanien — L accent est une particularité très importante de la langue lituanienne qui accomplit la fonction distinctive. Le lituanien possède l accent de hauteur qui distingue la syllabe accentuée non seulement par son intensité, mais aussi par la… …   Wikipédia en Français

  • Accentuation du lituanien — L accent est une particularité très importante de la langue lituanienne qui accomplit la fonction distinctive. Le lituanien possède l accent de hauteur qui distingue la syllabe accentuée non seulement par son intensité, mais aussi par la… …   Wikipédia en Français

  • cultus — cultus1 /kul teuhs/, n., pl. cultuses, culti / tuy/. a cult. [1630 40; < L; see CULT] cultus2 /kul teuhs/, n., pl. cultuses, (esp. collectively) cultus. lingcod. Also called cultus cod. [1850 55 …   Universalium

  • kaltinis — 2 kaltìnis, ė adj. (2), kaltinis (1), kaltinỹs, ė̃ (3a) 1. kalant darytas: Kaltìniai batai ilgiau laiko už siūtinius Plv, Nm. Kaltiniai, siūtiniai batai K.Būg(Žem). 2. kaltu ar kalte kaltas: Ė kokios skylės? – Kaltìnės OG178. Kaltinis kūlis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”